Ir blogiausiai, kad NĖRA atsakymo, kas bus po mirties. Visi, kas mirė – mirė. Niekam nebuvo padaryta išimtis (pažiūrėkite filmą Meet Joe Black). Ir niekas negrįžo iš „anapus“. Ir jokios žinutės iš „ten“ neperdavė. Mirė ir viskas.
Ar yra siela, ar ne? Ar yra dievas, ar ne? Kas teisūs – krikščionys, budistai, islamas ar dar kažkas (pažiūrėkit youtube Rowan Atkinson - Welcome to Hell)?
Kaip pasikeistų tavo gyvenimas, jei sužinotum, kad dievas TIKRAI yra? Turbūt jau dabar mestum geimus, blogus, torrentus ir pornūchą ir pultum melstis, atgailauti ir t.t.
Kaip pasikeistų tavo santykiai su mylimaisiais, draugais ir aplinka, jei tu žinotum, kas IŠ TIKRO yra po mirties?
Mane šiek tiek juokina žmonių fetišas daiktams. Jei vistiek „graban“ nieko nenusineši, tai kokių velnių jiems reikio viso to šlamšto? Ar ne svarbiausia yra experience (potyriai) ir emocijos?
Mane šitie klausimai viena dieną pribaigs. O jei ne šitie klausimai, tai kas nors vieną dieną tikrai mane pribaigs.
Geriausiai mirtį man atspindi šis Caspar David Friedrich paveikslas.
Sorry už liūdnesnį/rimtesnį post'ą, bet tai ko norėt tokią dieną, kada šeštadienis, o reikia dirbti?
Užtat vakare - Eurovizijos atranka 2/3! Žiūrėsit?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą