Vytautas Kernagis - Šimtas pavasarių

Galvom suaugę baras profesoriai
Kad vietomis gabus bet nerimtas.
O man kur pasižiūru visur pavasariai -
Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas!
Išeini - aplinkui gyvenimo potvynis
Visus širdies kalnus baigia apsemti.
Bendrai pasiutimas eina visuotinis
Taigi neimsi perneval trūnyt ir senti.
Nusigrįžta kad saulė per kaitriai nekaitintų
Kad akuliorių stiklai neištirptų
O jei plaukus rasa katram suvilgytų
Tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj bėga kirptis.
Ta-ra-param...
O aš kaip ir nenoromis
kad ir juokaudamas
Kišenę ar burną vos atveriu -
Ir veržias pavasariai - cypdami
sprausdamies
Ir raitos
ir raitos
ir raitos žaliūkščiai po patvorius.
Ir daryk
kad išeitų kaip nors kitoniškai -
Tik pirštą nuversi
įkišęs duryse...
Matyt
liga čia pristojo chroniška
Ir nieko čia jau nebepadarysi!
Tam-tarira-raram...


Šiandien buvo deja-vu. Įvažiuoju į degalinę ir per radiją užgroja Kernagio Šimtas pavasarių. Taip gera...