2010-03-13

Melas

Perpostinu pas save dalį Marijono Mikutavičiaus rašinio iš Lietuvos Ryto.

Yra toks mėgstamos vaikystės rašytojos Vytautės Žilinskaitės apsakymas „Melagių pilis“ — apie melagį berniuką, kurį apgauna dar didesni melagiai. Jis patenka į pilį, kurioje viskas netikra.


Žaižaruojantys sietynai gaminti iš muilo burbulų. Prabangūs kilimai — iš saldainių popieriukų. Auksinis karaliaus sostas išlankstytas iš folijos. Bet svarbiausia, jog pilies gyventojai atvykėliui susiriesdami giriasi, kokia jų pilis galinga ir prašmatni.


Visi, nors kartą buvę TV studijoje, įžvelgs paralelių. Ekrane švytinti scena tėra apsilupinėję faneros lakštai, o senutė dulkėta juoda medžiaga su kalėdiniais blizgučiais tik iš tolo atrodo lyg bekraštis žvaigždėtas dangus.


O ir pati pilis pilna gyventojų, kurie po keliasdešimt kartų per dieną vis pasigiria išskirtinumu: „unikaliais projektais“, „nesuvaidintomis aistromis“, „geriausiais filmais“ ir „aukščiausiais reitingais“.


LNK prodiuseris Dominykas Kubilius kartą yra pasakęs maždaug taip: „Ten dirbdamas supratau, kad visi žmonės yra melagiai“.


Jis turėjo galvoje tuos jaunus žmones, kurie pakliuvę į televiziją greitai prisitaiko prie taisyklių ir pajungia visas savo galias bei gudrybes vienam tikslui — patikti ir laimėti. Atlikti pagrindinį vaidmenį.


Gali būti visoks. Kandus ir chuliganiškas kaip Algis Ramanauskas. Turėti kovotojo su neteisybe aurą kaip Rūta Grinevičiūtė. Susikaupęs kaip Edmundas Jakilaitis ar atsipalaidavęs kaip Vytautas Šapranauskas.


Gali vaidinti poną — tai patinka Gediminui Jauniui. Ar nenaudėlį — tai sekasi Ramūnui Rudokui.


Bet visa tai — tik įvaizdžiai. Kitaip sakant, legalus melas.

Originalų tekstą galite rasti Lietuvos ryte.

Mikutavičius ir Erlickas - tai du žmonės, kurių tekstus lryte perskaitau su malonumu.
Dar kartais smagiai susiskaito ir Valatkos nuodai.
Ir Zilnys kartais nieko parašo.
Visi kiti - purvasklaida.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą