Emigracija

Mes emigruosim į Londoną. Taip, žinau, lyg ir "nebemadinga" ten emigruoti, bet man dėl to visiškai nusišikt, nes ten yra daug TO darbo, kurį aš pagrinde darau - WWW.

Smagu labai per darbo websaitus brausinti - pilna pasiūlymų ir t.t. Dabr tik savo portfolio normalų lipdau, kad galėčiau anglus priblokšti, nes vien CV neužtenka, reikia ir darbus parodyt.

Algos, žinoma, normalios, bet nebekelia tokio įspūdžio, kaip anksčiau, nes aš beviek tiek pat uždirbu ir čia. Tik man čia gyventi yra LABAI neįdomu. TEN bus įdomiau.

Pradžioj pasidarbuosiu kaip samdomas, paskui pažiūrėsiu ką galima padaryti pačiam, nes būti samdomam yra visiškas gaidys - neturi nei balso, nekontroliuoji finansų ir šiaip, grybuva ;)

Vėliau dar svarstom apie Ispaniją, dėl daugelio priežasčų. Bet gal tada, kai užsuksiu ką nors įdomesnio Londone.

Parašykite, kokie jūsų planai dėl emigracijos arba trumpą komentarą apie tai, kur įsikūrėte, ką veikiate ir t.t.

Emigracija

O kaip jums emigracija?
Ar turite emigravusių giminių? Draugų?
Ar pats esate emigrantas?
Ar planuojate emigruoti artimiausiu metu?

Papildoma motyvacija evakuacijai

Dariau eksperimentą - savaitę neskaičiau Lietuvos Ryto. Šiandine neišlaikiau ir atsiverčiau šeštadionio numerį. Ojėzusmarija.

- Prie ežerų - budulynas, šiukšlynas ir alkoholynas, o policijai - px. Beje, jei nebuvote prie sostinės ežerų šią vasarą - nuvažiuokite. Pzdc, kas ten darosi, pats buvau prie Balsio ežero... Lrytas šiuo straipsniu nemeluoja nė trupučio.
- Pakelėse ir prie degalinių auginamos daržovės, kurios paskui vežamos į turgų, ir visiems px. Negi negalime turėti įstatymų, kurie draustų turėti sodus ir daržus pakelėse? WTF?
- Nelegali prekyba alkoholiu naktį, šalia patruliuojančių policininkų, ir visiems px;

Ir, žinokite, ne policija čia kalta, nes policija yra ne UAB, o remiama biudžeto. Ir kuo mažiau skiriame pinigų policijai, tuo didesnis bardakas mūsų šalyje. Mano supratimu, jei policininkai yra priversti basi marširuoti gatvėmis ir rengti protestus dėl mažų algų, tai natūralu, kad gyventi tokioje valstybėje yra visų pirma labai nesaugu.

Ir šiaip, visi tie gandai/negandai dėl sveikatos reikalų irgi yra visiškas žiauriakas. Veterinarai paperkami, nustipę guvuliai keliauja į turgavietes, pienas - nenusakomos kokybės, sergančių gyvulių ir panašiai...

Beje, su žmona mėsos nevalgome jau kelis mėnesius. man tiesiog bloga darosi pažiūrėjus į tą visą lavonieną...

Laukiu rugsėjo.

Emigruosime.

Ir vėl apie jos didenybę Emigracija...

Vakar kalbėjau su kaimynu, jie gyvena name, kuris dabar vertas apie pusę milijono litų (prieš krizę galėjo parduoti už beveik 800 tūkstančių). Jų namas - fainas, šviesus, erdvus...

Kaimynas sako: Jei šiandien, kad duotų man už šitą namą milijoną, tai išeičiau taip, kaip stoviu. Pasiimčiau tik pasą, apsirengčiau pagal sezoną ir išsikviesčiau taksi. Palikčiau namą su viskuo - su šunimis, dviračiais, mašinomis, baldais, su viskuo, kaip yra. Jei būtume mes jaunesni (jiems apie 40-45) ir be vaikų, tai šiandien pat darytume "viso gero, Lietuva".

Lietuva vasarą - tai pati nuostabiausia šalis. Žiemą - šiek tiek blogiau, bet nieko. Gyvenant ne bute, o nuosavame name Lietuvoje dar visai galima gyventi. Problemos kyla tik tada, kai išlendi iš savo komforto zonos ir nuvažiuoji kur nors į viešą vietą arba įsijungi lietuvišką televiziją.

Viešose vietoje (prie ežerų, pajūryje) neįmanoma ramiai leisti laiko - šiukšlės, budulynas, alkašai ir rusiškas blatnas šansonas. Nacionalinėje televizoriuje - turinio nekokybė, bulvarinės laidos ir niekada nieko pozityvaus neprognozuojanti valdžia.

Netupėsi gi namie visą laiką...
Kaip gyventi Lietuve, jei nuolat didėja verslo mokesčiai ir kyla kainos?
Kaip gyventi Lietuvoje, kai beveik kiekvienas sutiktas seniau matytas pažįstamas sako "Dar neemigravot? Geras ;) O mes jau manėm, kad jūs senai išvažiavot..."?
Kaip gyventi Lietuvoje, kai net tėvai sako "Jūs geriau važiuokit, o mes jau čia kaip nors"?
Kaip gyventi Lietuvoje, kai net draugas, užimantis ne pačias prasčiausias pareigas banke ir turintis butą senamiestyje nuolat pasvarsto apie emigraciją?
Kaip gyventi Lietuvoje, kai jau niekuo nebetiki?

Aš myliu Lietuvą ir man skaudu, kad ji mažėja, bet aš nenoriu būti tos agonijos dalimi.

Rudenį važiuosim iš Lietuvos. Iš pradžių į Londoną, padirbėt, o paskui žiūrėsim.
Labiausiai norėtume gyventi Austrijoje - ir Europos centras, ir šiaip, tvarkinga šalis...