Už 415 litu apsimėliui kunigui teks atsėdėti 540 dienų

Lietuvos rytas straipsnyje "Apsimetėlis kunigas teisme liejo ašaras" rašo: Bedarbis aktorius, prieš Velykas apsimetinėjęs kunigu ir rinkęs iš žmonių aukas, vakar teisme apsiverkė išgirdęs, kad už grotų teks praleisti pusantrų metų. Apsimetėlio kunigo aukomis tapo 18 panevėžiečių, paaukoję 415 litų.

Mano supratimu - neadekvati bausmė. Manau, kad šiuo atveju nusikaltimo ir bausmės kreivė susikerta per anksti.

Ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas mažina nusikaltimą.

Žinoma, apgaudinėti ar kitaip išvilioti pinigus yra nusikaltimas ir tai be abejonės turi būti baudžiama. Bet kodėl iš karto TAIP žiauriai? Na, pasodintų į cypę ten kokiom 15 dienų, na uždėtų tokią pačia ar dvigubą baudą, na skirtų viešųjų darbų... Kam iš karto atimti iš žmogaus pusantrų metų gyvenimo? Koks jis išeis iš kalėjimo po tų pusantrų metų? Pilnas neapykantos sistemai, žmonėms ir aplinkai.

Visiškas žmogaus likimo luošinimas. O gal post-sovietinėje erdvėje tik tai ir veikia? Kaip čia pas mus yra? Pakomentuokite...