Ką gero žinote apie projektų valdymą?
Ar domitės, kaip valdyti projektus?
Kokias knygas esate paskaitę tuo klausimu? Pvz, "The Art Of Project Management"?
Kokias programas naudojate tam? Pvz, Basecamp?
Rodomi pranešimai su žymėmis pinigai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis pinigai. Rodyti visus pranešimus
2011-05-15
2011-05-14
Vargšelė... Gal susimetam?
Citata iš LR straipsnio:
“Ką dabar daryti, jei vos pernai įsirengiau modernų pilkų atspalvių namą?”, - žvelgdama į naujas šių metų interjerų tendencijas Milano “I Saloni” parodoje svarstė verslininkė iš Lietuvos. Moters žvilgsnyje atsispindėjo nerimas. Didelės investicijos, o būstas – jau ir vėl nebemadingas?
“Ką dabar daryti, jei vos pernai įsirengiau modernų pilkų atspalvių namą?”, - žvelgdama į naujas šių metų interjerų tendencijas Milano “I Saloni” parodoje svarstė verslininkė iš Lietuvos. Moters žvilgsnyje atsispindėjo nerimas. Didelės investicijos, o būstas – jau ir vėl nebemadingas?
2011-05-11
Papildomas uždarbis arba kaip lengvai užsidirbti nuo 100 iki 500 litų per mėnesį
Turim su kolega vieną neblogą verslo planą, ir štai jums toks klausimukas:
Jei kas nors jums pasiūlytų galimybę papildomai užsidirbti, ir tai niekaip netrukdytų tam, ką jūs dabar veikiate, ar norėtumėte tuo užsiimti? Parašykite savo atsakymą komentaruose.
Sąlygos būtų tokios:
- jums nereikia tapti agentu ar įkyriu siūlytoju;
- tai ne AmWay, ne Herbalife, ne Oriflame ir t.t.
- tai ne piramidinis marketingas;
- tai ne apgavystės ir ne vogtų prekių prastuminėjimas;
- tai geros, kokybiškos, žinomų brand'ų (prekės ženklų) prekės.
Tai būtų tiesiog smulki prekyba. Pavyzdys: Prekė P Maximoje kainuoja 50 litų. Jūs tą prekę įsigyjate iš kontoros K už 35 litus. Skirtumas - 15 litų, vadinasi ją galite lengvai parduoti draugui ar draugei ne už 50 litų, o už 45 litus.
Kadangi jūsų draugė ar draugas tą prekę bet kuriuo atveju pirks iš Maximos, tai kodėl jam jos nenusipirkti iš jūsų su 10% (5 Lt) nuolaida? Iš kitos pusės - prekė gera, reikalinga, galite ir pats ją sunaudoti - vadinasi vietoj to, kad perkate ją iš Maximos už 50 litų, perkate ją iš kontoros K už 35 litus.
Pabrėžiu - prekė ne "panaši į reikiamą", o tokia pati, identiška.
Jei parduodate 10 prekių tokių pre mėnesį, uždirbate 10x15=150 Lt / mėn.
10 prekių per mėsesį yra viena prekė per tris dienas.
Jei parduodate po vieną prekę per dieną, tai 30x15 = 450 Lt / mėn.
Mano supratimu - visai neblogas reikalas.
Taigi, jei kas nors jums pasiūlytų galimybę papildomai užsidirbti, ir tai niekaip netrukdytų tam, ką jūs dabar veikiate, ar norėtumėte tuo užsiimti? Parašykite savo atsakymą komentaruose.
Jei kas nors jums pasiūlytų galimybę papildomai užsidirbti, ir tai niekaip netrukdytų tam, ką jūs dabar veikiate, ar norėtumėte tuo užsiimti? Parašykite savo atsakymą komentaruose.
Sąlygos būtų tokios:
- jums nereikia tapti agentu ar įkyriu siūlytoju;
- tai ne AmWay, ne Herbalife, ne Oriflame ir t.t.
- tai ne piramidinis marketingas;
- tai ne apgavystės ir ne vogtų prekių prastuminėjimas;
- tai geros, kokybiškos, žinomų brand'ų (prekės ženklų) prekės.
Tai būtų tiesiog smulki prekyba. Pavyzdys: Prekė P Maximoje kainuoja 50 litų. Jūs tą prekę įsigyjate iš kontoros K už 35 litus. Skirtumas - 15 litų, vadinasi ją galite lengvai parduoti draugui ar draugei ne už 50 litų, o už 45 litus.
Kadangi jūsų draugė ar draugas tą prekę bet kuriuo atveju pirks iš Maximos, tai kodėl jam jos nenusipirkti iš jūsų su 10% (5 Lt) nuolaida? Iš kitos pusės - prekė gera, reikalinga, galite ir pats ją sunaudoti - vadinasi vietoj to, kad perkate ją iš Maximos už 50 litų, perkate ją iš kontoros K už 35 litus.
Pabrėžiu - prekė ne "panaši į reikiamą", o tokia pati, identiška.
Jei parduodate 10 prekių tokių pre mėnesį, uždirbate 10x15=150 Lt / mėn.
10 prekių per mėsesį yra viena prekė per tris dienas.
Jei parduodate po vieną prekę per dieną, tai 30x15 = 450 Lt / mėn.
Mano supratimu - visai neblogas reikalas.
Taigi, jei kas nors jums pasiūlytų galimybę papildomai užsidirbti, ir tai niekaip netrukdytų tam, ką jūs dabar veikiate, ar norėtumėte tuo užsiimti? Parašykite savo atsakymą komentaruose.
2011-05-09
Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Atsakymas - mažiau, nei tūkstantį eurų!
Paskaičiuokime, kiek kainuoja žmogaus gyvybė.
Prieš porą savaičių buvo nuteistas apsimetėlis kunigas.
Už padarytą 415 Lt žalą jis gavo pusantrų metų, t.y. 365 + 182 = 547 dienas.
Šiandien buvo nuteistas nusikaltėlis, kraupiai nužudęs žmogų Kauno centre.
Jis gavo 11 metų, t.y. 365 * 11 = 4015 dienų.
Iš šių dviejų lygčių galime labai paprastai suskaičiuoti, kad žmogaus gyvybė kainuoja (4015 * 415) / 547 = 3046 Lt.
Kitaip sakant, nesiekia nė tūkstančio eurų.
Kraupu...
Prieš porą savaičių buvo nuteistas apsimetėlis kunigas.
Už padarytą 415 Lt žalą jis gavo pusantrų metų, t.y. 365 + 182 = 547 dienas.
Šiandien buvo nuteistas nusikaltėlis, kraupiai nužudęs žmogų Kauno centre.
Jis gavo 11 metų, t.y. 365 * 11 = 4015 dienų.
Iš šių dviejų lygčių galime labai paprastai suskaičiuoti, kad žmogaus gyvybė kainuoja (4015 * 415) / 547 = 3046 Lt.
Kitaip sakant, nesiekia nė tūkstančio eurų.
Kraupu...
2011-05-05
Labai labai liūdnas Lietuvos ryto straipsnis apie Lietuvą (atsivėrus darbo sienoms su Vokietija ir Austrija)
Perkopijuoju Lietuvos ryto straipsnį pas save į blogą, kad vėliau, po kelių metų jį galėčiau rasti ir palyginti, ar atsitiko taip, kaip jie prognozavo. Mano manymu, jie yra teisūs ir aš pritariu kiekvienam jų parašytam žodžiui.
Originalus straipnsis yra http://www.lrytas.lt/?data=20110505&id=nuo05_a8110505&sk_id=99&view=2
O čia jo pilna kopija (įdomesnės vietos paboldintos mano):
Gegužės 1 dieną Lietuvos žmonėms atsivėrė Vokietijos bei Austrijos darbo rinkos. Abi šios valstybės naudojosi teise septynerius metus riboti naujųjų ES narių darbo jėgos judėjimą.
Dabar šis terminas baigėsi ir lietuviai į Vokietiją ar Austriją jau gali vykti dirbti taip pat laisvai kaip ir į Didžiąją Britaniją ar Airiją.
Kaip tai atsilieps ir taip gausiausiai ES savo šalį paliekančių lietuvių emigracijai?
Ekspertai prognozuoja, kad emigracijos srautas į Vokietiją tolydžio augs, nors ne iš karto ir ne itin dramatiškai, o Austrija iš viso nėra ir, matyt, nebus labai patraukli lietuvių emigrantams šalis.
Mat į nedidelę Austriją seniai traukia emigrantai iš istorinių ryšių su ja turinčių kaimyninių valstybių – Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos, Vengrijos, Slovakijos. Todėl įsitvirtinti šios šalies darbo rinkoje lietuviams nebus lengva.
Vokietija pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį lietuviams jau buvo tapusi viena geidžiamiausių vietų ieškant geresnio gyvenimo.
Vėliau, Lietuvai įstojus į ES ir oficialiai atsivėrus turtingųjų Europos šalių darbo rinkoms, septynerių metų pereinamąjį laikotarpį laisvam darbo jėgos judėjimui panorusią taikyti Vokietiją nukonkuravo Didžioji Britanija, Ispanija, Skandinavijos šalys.
Vis dėlto emigracijos į Vokietiją srautas niekuomet nebuvo nutrūkęs, tik į šią šalį lietuviai daugiausia vykdavo jau iš anksto susitarę su jų laukiančiais darbdaviais ar pas ten įsikūrusius gimines ir draugus.
Mat Vokietijoje šešėlinė ekonomika labai menka, todėl įsidarbinti ten galima tik legaliai, o vokiečiai nelabai palankiai žvelgia į emigrantus.
Be to, Vokietijoje labai stiprios profsąjungos, jos priešinasi, kad būtų priimami į darbą imigrantai, sutinkantys dirbti už menkesnį nei vietinių žmonių darbo užmokestį. Kita vertus, tai garantuoja, kad šioje šalyje įsidarbinusiems atvykėliams už tą patį darbą bent jau nebus mokama daug mažiau nei vokiečiams.
Tokia Vokietijos darbo rinkos specifika lėmė, kad pastaraisiais metais iš Lietuvos dirbti į šią šalį žmonės masiškai nevažiavo, bet labiau kvalifikuoti darbuotojai jau du dešimtmečiai vykdavo ten padirbėti.
Oficiali statistika rodo, kad pernai į Vokietiją emigravo 3,8 tūkst. lietuvių.
Tai buvo ketvirtoji pagal populiarumą lietuvių emigracijos kryptis.
Neabejojama, kad šiemet, kai visiškai atsivėrė Vokietijos darbo rinka, išvykstančių į šią šalį žmonių padaugės – prognozuojama, jog maždaug dvigubai ir sieks apie 8 tūkstančius.
Šios prognozės gali būti net viršytos. Mat jau pirmosiomis gegužės dienomis autobusais į Vokietiją važiuojančių žmonių srautas išaugo 50 procentų, gerokai padaugėjo keliaujančių keltais.
Tai, jog gerokai išaugo ir norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos, rodo, kad susidomėjimas šios šalies darbo rinka auga ir nemažai žmonių ima apgalvotai ruošti sau dirvą emigruoti į Vokietiją.
Ne paskutinį vaidmenį atliks ir tai, kad Vokietija itin patraukli imigrantams šalis. Atlyginimai čia ne ką menkesni nei Didžiojoje Britanijoje, o maistas ir būstas atsieina pigiau.
Lietuvių emigracija į Vokietiją ilgainiui Lietuvai gali turėti net pavojingesnių padarinių negu į Didžiąją Britaniją ar Airiją.
Spėjama, kad drausminga Vokietijos darbo rinka palyginti lengvai įsileis kvalifikuotus darbuotojus, pirmiausia gydytojus, slaugytojus, informacinių technologijų specialistus, įvairių sričių inžinierius.
Todėl kvalifikuotų darbuotojų emigracija į atsivėrusią Vokietijos rinką gali tapti dar viena skaudžia mūsų ūkio rykšte.
Verslininkai jau šiandien skundžiasi, kad kai kuriuos jų plėtros planus stabdo gerų specialistų stoka.
Per krizę sparčiai augant darbą praradusių žmonių skaičiui, šalies valdžia tik trynė rankomis, kad emigracija mažina socialinę įtampą, o pastaruoju metu jau gali ir girtis, kad nedarbas po truputį mažėja.
Bet kai iš Lietuvos vis gausiau išvažiuos darbą turintys geri specialistai, tokios emigracijos socialinių privalumų nebus įmanoma įžvelgti nė su žiburiu.
Tai tik silpnins Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, stabdys jos ūkio plėtrą ir, mažėjant darbingų, geriau uždirbančių žmonių skaičiui, užkraus vis sunkiau pakeliamą naštą socialinės rūpybos sistemai.
Tačiau atrodo, kad Vyriausybė toliau rezga planus, kurie išguis iš šalies ir emigruoti dar neketinusius specialistus.
Jeigu Seimo dauguma pritars kairiųjų siūlymui įvesti progresinius mokesčius, kai didesniu mokesčiu apdedama alga, prilygstanti Vakarų šalių bedarbio pašalpai, tai paskatins kiek didesnę nei vidutinę algą uždirbančius lietuvius ieškoti laimės užsienyje.
Bet kuriuo atveju Lietuvos darbdaviams dėl gerų specialistų vėl teks rimtai konkuruoti ir su atsivėrusia patrauklia Vokietijos darbo rinka, bet valdžia, tarsi būtų akla, vien blogina tokios konkurencijos sąlygas.
Originalus straipnsis yra http://www.lrytas.lt/?data=20110505&id=nuo05_a8110505&sk_id=99&view=2
O čia jo pilna kopija (įdomesnės vietos paboldintos mano):
Gegužės 1 dieną Lietuvos žmonėms atsivėrė Vokietijos bei Austrijos darbo rinkos. Abi šios valstybės naudojosi teise septynerius metus riboti naujųjų ES narių darbo jėgos judėjimą.
Dabar šis terminas baigėsi ir lietuviai į Vokietiją ar Austriją jau gali vykti dirbti taip pat laisvai kaip ir į Didžiąją Britaniją ar Airiją.
Kaip tai atsilieps ir taip gausiausiai ES savo šalį paliekančių lietuvių emigracijai?
Ekspertai prognozuoja, kad emigracijos srautas į Vokietiją tolydžio augs, nors ne iš karto ir ne itin dramatiškai, o Austrija iš viso nėra ir, matyt, nebus labai patraukli lietuvių emigrantams šalis.
Mat į nedidelę Austriją seniai traukia emigrantai iš istorinių ryšių su ja turinčių kaimyninių valstybių – Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos, Vengrijos, Slovakijos. Todėl įsitvirtinti šios šalies darbo rinkoje lietuviams nebus lengva.
Vokietija pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį lietuviams jau buvo tapusi viena geidžiamiausių vietų ieškant geresnio gyvenimo.
Vėliau, Lietuvai įstojus į ES ir oficialiai atsivėrus turtingųjų Europos šalių darbo rinkoms, septynerių metų pereinamąjį laikotarpį laisvam darbo jėgos judėjimui panorusią taikyti Vokietiją nukonkuravo Didžioji Britanija, Ispanija, Skandinavijos šalys.
Vis dėlto emigracijos į Vokietiją srautas niekuomet nebuvo nutrūkęs, tik į šią šalį lietuviai daugiausia vykdavo jau iš anksto susitarę su jų laukiančiais darbdaviais ar pas ten įsikūrusius gimines ir draugus.
Mat Vokietijoje šešėlinė ekonomika labai menka, todėl įsidarbinti ten galima tik legaliai, o vokiečiai nelabai palankiai žvelgia į emigrantus.
Be to, Vokietijoje labai stiprios profsąjungos, jos priešinasi, kad būtų priimami į darbą imigrantai, sutinkantys dirbti už menkesnį nei vietinių žmonių darbo užmokestį. Kita vertus, tai garantuoja, kad šioje šalyje įsidarbinusiems atvykėliams už tą patį darbą bent jau nebus mokama daug mažiau nei vokiečiams.
Tokia Vokietijos darbo rinkos specifika lėmė, kad pastaraisiais metais iš Lietuvos dirbti į šią šalį žmonės masiškai nevažiavo, bet labiau kvalifikuoti darbuotojai jau du dešimtmečiai vykdavo ten padirbėti.
Oficiali statistika rodo, kad pernai į Vokietiją emigravo 3,8 tūkst. lietuvių.
Tai buvo ketvirtoji pagal populiarumą lietuvių emigracijos kryptis.
Neabejojama, kad šiemet, kai visiškai atsivėrė Vokietijos darbo rinka, išvykstančių į šią šalį žmonių padaugės – prognozuojama, jog maždaug dvigubai ir sieks apie 8 tūkstančius.
Šios prognozės gali būti net viršytos. Mat jau pirmosiomis gegužės dienomis autobusais į Vokietiją važiuojančių žmonių srautas išaugo 50 procentų, gerokai padaugėjo keliaujančių keltais.
Tai, jog gerokai išaugo ir norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos, rodo, kad susidomėjimas šios šalies darbo rinka auga ir nemažai žmonių ima apgalvotai ruošti sau dirvą emigruoti į Vokietiją.
Ne paskutinį vaidmenį atliks ir tai, kad Vokietija itin patraukli imigrantams šalis. Atlyginimai čia ne ką menkesni nei Didžiojoje Britanijoje, o maistas ir būstas atsieina pigiau.
Lietuvių emigracija į Vokietiją ilgainiui Lietuvai gali turėti net pavojingesnių padarinių negu į Didžiąją Britaniją ar Airiją.
Spėjama, kad drausminga Vokietijos darbo rinka palyginti lengvai įsileis kvalifikuotus darbuotojus, pirmiausia gydytojus, slaugytojus, informacinių technologijų specialistus, įvairių sričių inžinierius.
Todėl kvalifikuotų darbuotojų emigracija į atsivėrusią Vokietijos rinką gali tapti dar viena skaudžia mūsų ūkio rykšte.
Verslininkai jau šiandien skundžiasi, kad kai kuriuos jų plėtros planus stabdo gerų specialistų stoka.
Per krizę sparčiai augant darbą praradusių žmonių skaičiui, šalies valdžia tik trynė rankomis, kad emigracija mažina socialinę įtampą, o pastaruoju metu jau gali ir girtis, kad nedarbas po truputį mažėja.
Bet kai iš Lietuvos vis gausiau išvažiuos darbą turintys geri specialistai, tokios emigracijos socialinių privalumų nebus įmanoma įžvelgti nė su žiburiu.
Tai tik silpnins Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, stabdys jos ūkio plėtrą ir, mažėjant darbingų, geriau uždirbančių žmonių skaičiui, užkraus vis sunkiau pakeliamą naštą socialinės rūpybos sistemai.
Tačiau atrodo, kad Vyriausybė toliau rezga planus, kurie išguis iš šalies ir emigruoti dar neketinusius specialistus.
Jeigu Seimo dauguma pritars kairiųjų siūlymui įvesti progresinius mokesčius, kai didesniu mokesčiu apdedama alga, prilygstanti Vakarų šalių bedarbio pašalpai, tai paskatins kiek didesnę nei vidutinę algą uždirbančius lietuvius ieškoti laimės užsienyje.
Bet kuriuo atveju Lietuvos darbdaviams dėl gerų specialistų vėl teks rimtai konkuruoti ir su atsivėrusia patrauklia Vokietijos darbo rinka, bet valdžia, tarsi būtų akla, vien blogina tokios konkurencijos sąlygas.
2011-05-04
Geriausias šios dienos bajeris
Ekspertai prognozuoja, kad kylant kainoms nuo ateinančių metų grikius sversime ne kilogramais, o karatais.
2011-05-03
Kasos aparatai turguje - sveiki atvykę į XXI amžių. Susimokėkite mokesčius.
Na ir ką, įvedė turguose kasos aparatus ir jie ištuštėjo. Rėkia, klykia komentatoriai, kad "Kubilius lietuvą griauna".
O aš - už kasos aparatus. Visų pirma - tai yra tvarka. Man patinka tvarka. Man patinka, kad VISI turi mokėti mokesčius. Na, man mokesčiai šiaip jau nelabai patinka, bet man dar labiau nepatinka, kada aš turiu mokėti ~30% mokesčių, o kažkas turguje gali prekiauti be mokesčių, tik už kažkokį ten lapuką/popieriuką, kurių didžiąją dalį dar sugeba ir numuilinti.
Aš esu už LYGIAS teises. Aš manau, kad verslo/komercijos/mokesčių prasme turgaus prekeivis NIEKUO nesiskiria nuo programuotojo, kirpėjo, fotografo, vairuotojo, gydytojo, mokslininko, advokato ar seimo nario. Aš į tai žiūriu labai paprastai - yra asmuo (su pasu ir su asmens kodu), kuris deklaruoja X litų metinių pajamų. Ir nuo tų pajamų jis turi susimokėti X procentų VMI, SoDrai ir ligonių kasoms (beje, būtų cool jei valdžia šituos tris langelius kažkaip apjungtų į vieną, būtų paprasčiau nusiskausminti vienoje vietoje).
Taigi, kas čia kam nesuprantamo? Gavai X Lt? Susimokėk X%. Ir viskas.
Taip, yra biudžetinės organizacijos. Taip, yra visokios išimtys ir t.t. Ir tegu jos būna - nėra taisyklių be išimčių. O visos problemos prasideda tada, kada žmonės pradeda slėpti pajamas ir apsimetinėti vargšiukais.
Turgaus prekeivius mat skriaudžia. Kada paskutinį kartą buvote kalvarkėse / gariūnuose / etc? Negi nepastebėjote, kad ten ne atskiri prekeiviai - dauguma perpardavinėtojų stovi su tokiom pačiom prekėm ir pritrūkę jų bėga pas kolegą kitoje eilėje skolintis. Turgus - prekybinių mikro ir makro tinklų visuma. Tai - ne pavieniai prekiautojai, kaip jie bando apsimesti. Ne. Tai - tinklai.
Taigi, turgaus prekiautojai - sveiki atvykę į XXI amžių. Susimokėkite mokesčius.
O aš - už kasos aparatus. Visų pirma - tai yra tvarka. Man patinka tvarka. Man patinka, kad VISI turi mokėti mokesčius. Na, man mokesčiai šiaip jau nelabai patinka, bet man dar labiau nepatinka, kada aš turiu mokėti ~30% mokesčių, o kažkas turguje gali prekiauti be mokesčių, tik už kažkokį ten lapuką/popieriuką, kurių didžiąją dalį dar sugeba ir numuilinti.
Aš esu už LYGIAS teises. Aš manau, kad verslo/komercijos/mokesčių prasme turgaus prekeivis NIEKUO nesiskiria nuo programuotojo, kirpėjo, fotografo, vairuotojo, gydytojo, mokslininko, advokato ar seimo nario. Aš į tai žiūriu labai paprastai - yra asmuo (su pasu ir su asmens kodu), kuris deklaruoja X litų metinių pajamų. Ir nuo tų pajamų jis turi susimokėti X procentų VMI, SoDrai ir ligonių kasoms (beje, būtų cool jei valdžia šituos tris langelius kažkaip apjungtų į vieną, būtų paprasčiau nusiskausminti vienoje vietoje).
Taigi, kas čia kam nesuprantamo? Gavai X Lt? Susimokėk X%. Ir viskas.
Taip, yra biudžetinės organizacijos. Taip, yra visokios išimtys ir t.t. Ir tegu jos būna - nėra taisyklių be išimčių. O visos problemos prasideda tada, kada žmonės pradeda slėpti pajamas ir apsimetinėti vargšiukais.
Turgaus prekeivius mat skriaudžia. Kada paskutinį kartą buvote kalvarkėse / gariūnuose / etc? Negi nepastebėjote, kad ten ne atskiri prekeiviai - dauguma perpardavinėtojų stovi su tokiom pačiom prekėm ir pritrūkę jų bėga pas kolegą kitoje eilėje skolintis. Turgus - prekybinių mikro ir makro tinklų visuma. Tai - ne pavieniai prekiautojai, kaip jie bando apsimesti. Ne. Tai - tinklai.
Taigi, turgaus prekiautojai - sveiki atvykę į XXI amžių. Susimokėkite mokesčius.
Už 415 litu apsimėliui kunigui teks atsėdėti 540 dienų
Lietuvos rytas straipsnyje "Apsimetėlis kunigas teisme liejo ašaras" rašo: Bedarbis aktorius, prieš Velykas apsimetinėjęs kunigu ir rinkęs iš žmonių aukas, vakar teisme apsiverkė išgirdęs, kad už grotų teks praleisti pusantrų metų. Apsimetėlio kunigo aukomis tapo 18 panevėžiečių, paaukoję 415 litų.
Mano supratimu - neadekvati bausmė. Manau, kad šiuo atveju nusikaltimo ir bausmės kreivė susikerta per anksti.
Ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas mažina nusikaltimą.
Žinoma, apgaudinėti ar kitaip išvilioti pinigus yra nusikaltimas ir tai be abejonės turi būti baudžiama. Bet kodėl iš karto TAIP žiauriai? Na, pasodintų į cypę ten kokiom 15 dienų, na uždėtų tokią pačia ar dvigubą baudą, na skirtų viešųjų darbų... Kam iš karto atimti iš žmogaus pusantrų metų gyvenimo? Koks jis išeis iš kalėjimo po tų pusantrų metų? Pilnas neapykantos sistemai, žmonėms ir aplinkai.
Visiškas žmogaus likimo luošinimas. O gal post-sovietinėje erdvėje tik tai ir veikia? Kaip čia pas mus yra? Pakomentuokite...
Mano supratimu - neadekvati bausmė. Manau, kad šiuo atveju nusikaltimo ir bausmės kreivė susikerta per anksti.
Ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas mažina nusikaltimą.
Žinoma, apgaudinėti ar kitaip išvilioti pinigus yra nusikaltimas ir tai be abejonės turi būti baudžiama. Bet kodėl iš karto TAIP žiauriai? Na, pasodintų į cypę ten kokiom 15 dienų, na uždėtų tokią pačia ar dvigubą baudą, na skirtų viešųjų darbų... Kam iš karto atimti iš žmogaus pusantrų metų gyvenimo? Koks jis išeis iš kalėjimo po tų pusantrų metų? Pilnas neapykantos sistemai, žmonėms ir aplinkai.
Visiškas žmogaus likimo luošinimas. O gal post-sovietinėje erdvėje tik tai ir veikia? Kaip čia pas mus yra? Pakomentuokite...
2011-04-17
Litas Rožei
Šiandien Rožei daviau litą.
Kiek jūs duodate elgetoms?
Nors, jei atvirai, nelaikau Rožės elgeta. Ji - beveik tokia pati, kaip ir aš - tingi dirbti ir mėgsta pinigus.
O gal ji - tokia pati kaip ir jūs? Nes kas iš mūsų netingi dirbti, ir kas iš mūsų nemėgsta pinigų?
Ji - aktorė, ji stengiasi, ir man tai patinka. Dėl to ir lito negaila. Gal net ir per mažai...
Nuo šiol jai niekada nesakysiu "neturiu", nebent tikrai neturėsiu.
Kiek jūs duodate elgetoms?
Nors, jei atvirai, nelaikau Rožės elgeta. Ji - beveik tokia pati, kaip ir aš - tingi dirbti ir mėgsta pinigus.
O gal ji - tokia pati kaip ir jūs? Nes kas iš mūsų netingi dirbti, ir kas iš mūsų nemėgsta pinigų?
Ji - aktorė, ji stengiasi, ir man tai patinka. Dėl to ir lito negaila. Gal net ir per mažai...
Nuo šiol jai niekada nesakysiu "neturiu", nebent tikrai neturėsiu.
Užsisakykite:
Pranešimai (RSS)
